Visą pasaulį netikėtai užklupusi COVID-19 pandemija ypatingai paveikė ir pakeitė mokytojų kasdienybę, įnešdama į ir taip streso ir emocinės įtampos kupiną darbą dar daugiau streso, neapibrėžtumo ir atsakomybės. Šiuo metu beveik visos ugdymo įstaigos dirba nuotoliniu būdu, tačiau dar visai neseniai šių įstaigų darbuotojai dirbo įprastiniu būdu nujausdami, kad situacija bet kada gali pasikeisti. Lygiai taip pat dabar, dirbant nuotoliniu būdu, bet kada gali būti priimtas sprendimas, lemsiantis, kad kai kurie pedagogai turės grįžti prie darbo kontaktiniu ar pusiau kontaktiniu būdu. Taigi gyvenama santykinai didelėje nežinomybėje ir neapibrėžtume. Pasak mokslininkų, mokytojai ypatingai linkę patirti profesinį perdegimą. O dabartinės gyvenimo aplinkybės, kai COVID-19 virusas, vaizdžiai tariant, tvyro ore, tik dar labiau padidina šią riziką.
Pirmoje šio straipsnio dalyje buvo išsamiai aptartas ir pristatytas profesinio perdegimo konstruktas – kas tai yra, kokios priežastys gali jį sukelti bei kokias pasekmes jis turi tiek pačiam asmeniui, tiek aplinkiniams (nuoroda į pirmą dalį: https://trakuppt.lt/index.php/14-tarnybos-naujienos/173-dirbti-mokytoju-siauciant-covid-19-pandemijai-profesinio-perdegimo-rizika). Šioje, antroje, dalyje labiau susitelksime ties pagalba šią būklę patiriantiems mokytojams.
Trumpai prisiminkime, kaip apibrėžiamas profesinis perdegimas. Tai emocinis išsekimas, kylantis dėl tarpasmeninės sąveikos sukelto streso. Žmonės, kurių profesija yra susijusi su rūpinimusi kitais, per tam tikrą laiką išnaudoja savo teigiamų emocijų išteklius ir tampa mažiau atsparūs stresui. Užsitęsus šiai būsenai galimas visiškas fizinių jėgų ir psichikos išsekimas. Taigi profesinį perdegimą sukelia ne stresas apskritai, o stresas, kylantis dėl ilgalaikio ir įtempto bendravimo darbe. Kai profesinį perdegimą patiria mokytojas, tai daro tiesioginę neigiamą įtaką tiek mokiniams, tiek visai mokyklai, todėl labai svarbu kuo anksčiau pastebėti, jog mokytojas yra perdegęs ir jam padėti. Dar geriau, jeigu šios būklės pavyktų išvengti. Taigi toliau tekste apžvelgsime patarimus, kaip išvengti profesinio perdegimo.
Nors profesinis perdegimas yra gana plačiai paplitęs visuomenėje šiuo metu, bet gera žinia yra ta, kad galime padaryti kelis dalykus, kad jaustumėmes geriau ir patirtume mažiau streso. Taigi:
- Nelyginkime savęs su bendradarbiais. Tai išties sunkiai įgyvendinamas, bet labai svarbus žingsnis. Šiais laikais sudėtinga nelyginti savęs su kitais, kai netgi socialinėse medijose gali stebėti bendradarbius, jų tobulus gyvenimus, o kai kurie viešina ir savo pasiekimus, darbus. Kai kuriems mokytojams sunku įsivaizduoti, kaip kai kurie kiti mokytojai puikiai atrodo, turi gražias šeimas, bet tuo pačiu dar spėja sukurti nuostabias pamokas ar kitokį turinį, kuriais pasidalina ir internetinėje erdvėje. Kyla klausimas – kaip jie viską spėja, kai tuo metu jums vos vos pavyksta rasti balansą tarp šeimos ir darbo. Bet prieš ilgai galvojant ir ieškant atsakymo į šį ar panašius klausimus, atkreipkite dėmesį, kad vieno mokslinio tyrimo rezultatai atskleidė ryšį tarp naudojimosi Facebook ir depresijos bei žemo savęs vertinimo. Norint jaustis laimingam, reikia nustoti lyginti save su kitais. Atkreipkite dėmesį į tai, kas jums gaunasi geriausiai. Dažniau priminkite sau, kad stengiatės atlikti savo darbą kaip galima geriau ir to visiškai pakanka.
- Skirkite laiko sau. Mokytojai būna tokie užsiėmę besirūpindami kitais, jog pamiršta apie save. Nemažai mokytojo laisvo laiko būna skiriama galvojant ar planuojant veiklą su mokiniais. Tuomet nukenčia mokytojo asmeninis gyvenimas. Norint būti laimingu mokytoju, teks skirti laiko tik sau. Tai galima įgyvendinti po truputį ir pradėti nuo karto per savaitę, kada užsiimama sau malonia veikla. Galbūt seniai norėjote pradėti sportuoti ar išeiti pasivaikščioti su draugu į parką, būtų labai naudinga nuo dabar atrasti tam laiko.
- Sumažinkite savo lūkesčius. Mokytojai dažnai būna orientuoti į aukštus pasiekimus, turi labai aukštus lūkesčius. Jeigu pamoka nepavyksta, labai graužiamasi. Šią pamoką reiktų priimti kaip galimybę pasimokyti iš klaidų. Juk mokote mokinius, kad jie turėtų pasimokyti iš savo klaidų. Šis patarimas galioja ir jums patiems. Meskit iš galvos mintį, kad kiekviena pamoka turi būti ideali. Ir jeigu ji tokia nėra ar viskas nevyksta taip, kaip planavote, priimkite tai kaip pamoką.
- Išmokite pasakyti ,,Ne”. Jums reikia išmokti pajausti, kada esat apsiėmę pakankamai darbų bei atsakomybių ir dar daugiau padaryti jau bus jums tiesiog per daug. Kuo daugiau darbų apsikrausite, tuo mažiau laiko kiekvienam iš šių darbų atlikti turėsite, taigi, tikėtina, tuos darbus atliksite prasčiau.
- Mokyklos reikalus palikite mokykloje. Tai sudėtingiausias dalykas daugumai mokytojų, bet gali ypatingai padėti, jei pradedate jaustis emociškai išsekę. Jei tik įmanoma, stenkitės visus darbus atlikti būnant mokykloje. Gali tekti ateiti į mokyklą truputį anksčiau ar išeiti kiek vėliau nei esat įpratę, bet bus labai naudinga grįžus namo pilnai atsiriboti ir negalvoti apie darbą.
- Šypsokitės. Yra toks angliškas posakis, kurio pagrindinė mintis – jog galima pirma imituoti, vaidinti, o po kurio laiko tai tampa realybe (angl. Fake it until you make it). Taigi reikia imituoti, kad jautiesi ir esi laimingas, kol, galiausiai, tokiu ir tapsi. Kiekvieną kartą, kai jausitės liūdnai, prisiminkite šį posakį ir nusišypsokite. Jeigu iš pradžių nepavyksta, įsijunkite linksmą, nuotaiką keliančią dainą (pavyzdžiui, Pharrell Williams ,,Happy”). Kai jūs būsite laimingas, tai bus laimingi ir jūsų mokiniai.
- Gražiai atrodykite. Kiekvieną kartą, kai aplanko prastesnė nuotaika, apsirenkite mėgstamiausius savo drabužius. Pasipuošus nejučia pradedi jaustis geriau. Mokytojai beveik visą dieną darbe stovi, todėl dažniausiai renkasi apsirengti tiesiog patogiai. Tačiau pasipuošus, gražiai atrodant žmogus jaučiasi labiau pasitikintis savimi, laimingesnis. Taigi, jeigu norėtumėt staigaus nuotaikos pakilimo, apsirenkite labiausiai patinkančius drabužius ir jausitės geriau.
Taigi, jeigu norite būti laimingu mokytoju, nustokite save lyginti su kitais, atraskite laiko sau ir tuo metu užsiimkite sau maloniais dalykais, negraužkite savęs, jei pamoka nepavyko taip, kaip tikėjotės, o tiesiog apsirenkite gražiai ir nusišypsokite!
Mokyklos administracijos darbuotojai taip pat gali prisidėti prie profesinio perdegimo prevencijos:
- Užtikrinkite, kad kiekvienas mokytojas kasdien turėtų pertrauką nuo darbų. Jeigu pastebite, jog kažkuris mokytojas vis pervargsta, išleiskite pasiilsėti. Laisvadienis suteikia galimybę atsistatyti, atsigauti.
- Jeigu skiriamas ypatingai didelis dėmesys pasiekimams, pažymiams vietoj pačio mokymosi, tai gali paveikti mokytojus, kurie turi aukštus lūkesčius. Geriausia labiau dėmesį kreipti į mokinių padarytą pažangą, progresą.
- Mokytojai gana dažnai labiau linkę pastebėti dalykus, kurie jiems nepavyko. Atkreipkite dėmesį ir įsiminkite situacijas, kai mokytojas puikiai atliko savo darbą bei priminkite jam tai tuomet, kai kažkas nepasisekė. Taip pat galima parašyti trumpą elektroninį laiškelį – pasidžiaugti mokytojo pažanga ar pasiekimu. Tai irgi padės mokytojui pasijusti vertinamam.
- Įvertinkite kiekvieno mokytojo galimybių ribas ir neduokite daugiau atsakomybių nei jis geba įvykdyti.
- Užtikrinkite, kad jūsų darbovietėje būtų palankiai ir palaikančiai žiūrima į psichinės sveikatos problemas. Tai labai svarbu, nes moksliniai tyrimai rodo, kad mažiausiai trečdalis darbuotojų stengiasi nuslėpti psichinės sveikatos problemas, nes ši sritis yra stigmatizuojama darbovietėje.
- Atsiminkite, kad profesinis perdegimas atsiranda ir dėl priežasčių, susijusių su darboviete. Tai nėra vien dėl mokytojo asmenybės ypatumų kylanti problema kaip dažnai yra manoma. Taip, kai kurie mokytojai yra labiau pasiduodantys stresui, tačiau visos kaltės suvertimas šiam mokytojui problemos neišspręs, jeigu profesinis perdegimas yra susijęs ir su darboviete.
- Įsidėmėkite priežastis dėl ko kyla profesinis perdegimas. Tuomet galėsite sumažinti jų neigiamą poveikį. Ne viskam reikalingi finansiniai ištekliai. Kartais užtenka paskatinti sklandesnį darbuotojų bendradarbiavimą, įgyvendinti efektyvesnio mokymo strategijas ar paskatinti mokytojus aiškiai apsibrėžti darbo ir asmeninio gyvenimo ribas.
- Supažindinkite mokytojus, kokie ženklai gali rodyti, kad žmogus patiria profesinį perdegimą ir kaip elgtis, pastebėjus tokį žmogų.
- Suplanuokite mokyklos darbuotojų bendras veiklas, šventes. Nors mokytojai kasdien būna drauge su savo mokiniais, tačiau dirbant šį darbą gana dažnai jaučiamasi vienišai (ypač dirbant pirmais ar antrais metais). Kai mokytojai kartu praleidžia laiką, turi galimybę vienas kitam išsipasakoti, pasidalinti mintimis ir jausmais, tuomet pamato, kad ne jie vieni susiduria su įvairiais sunkumais darbe.
- Dažnai neseniai pradėję dirbti mokytojai yra labiau linkę patirti profesinį perdegimą. Galima jiems paskirti po mentorių, daugiau patirties turintį kitą mokytoją. Moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad tai atneša dvigubą naudą – sumažina naujojo mokytojo nerimą ir stresą bei sumažina tikimybę, kad žmogus išeis iš darbo.
Atkreipkite dėmesį į bendradarbius, kuriems pasireiškia žemiau nurodyti požymiai. Gali būti, jog jie patiria profesinį perdegimą, jeigu:
- Nebekreipiama dėmesio į discipliną klasėje.
- Sumažėjo keliami reikalavimai sau ir mokiniams.
- Prastai pasiruošiama pamokoms.
- Neigiamas požiūris į mokyklą ir mokinius tampa vis stipresnis.
- Mokytojas neturi artimo bendradarbio, su kuriuo galėtų pasikalbėti.
- Darbas tapo nuobodus.
- Stokojama fizinės ir emocinės energijos.
- Nesistengiama suprasti mokinių ir jų situacijos.
- Jaučiamas nerimas dėl ėjimo į darbą.
- Jaučiamasi per daug apsikrovus darbais.
Jeigu visgi kenčiate nuo profesinio perdegimo, labai svarbu sau tai aiškiai įsivardinti ir pripažinti. Pagalba gali būti dviejų krypčių:
- Pagalba, kurią sau gali suteikti pats žmogus (savipagalba). Žmogus turi būti susipažinęs su įtampos, streso, profesinio perdegimo pasireiškimo požymiais, gebėti juos identifikuoti. Taip pat svarbu, kad būtumėte įvaldęs savireguliacijos metodus, kurie padėtų valdyti patiriamą stresą, įtampą ir kitas nemalonias būsenas (pvz., meditacija, atsipalaidavimas (angl. relaxation)).
- Pagalba, kurią gali suteikti profesionalas (psichologas, psichoterapeutas). Ši pagalba reikalinga, jei žmogus nėra įvaldęs savireguliacijos metodų, mažai žino apie profesinio perdegimo požymius arba jeigu savipagalba nesuteikia teigiamo efekto.
Profesinį perdegimą patiriantis žmogus yra kaip žvakė, kuri kažkada skaisčiai spindėjo, vėliau pradėjo mirgėti ir galiausiai užgeso. Šiuo sudėtingu COVID-19 pandemijos metu, kai vis dar gyvename nežinomybėje, kai ugdymo įstaigos tai dirba beveik įprastu režimu, tai vėl dalinai ar pusiau pavedamos dirbti nuotoliniu būdu, išvengti streso darbe beveik neįmanoma, o tai padidina profesinio perdegimo atsiradimo riziką. Mokytojai, pasirūpinkite ir savo poreikiais, atraskite darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, pakankamai pailsėkite! Tuomet jūs jausitės geriau, o taip pat ir jūsų mokiniai pasieks geresnių rezultatų.
Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė
Austė Idaitė